2019-12-12, ketvirtadienis, 02:32.     Šiandien Šakiuose saulė teka 08:32, leidžiasi 15:50, dienos ilgumas 7:17.

Evaldas Beržininkaitis – apie iškovotą LKF trofėjų, darbą „Žalgiryje”, „Zanavyko” komandą ir Šakių rajono krepšinį

Evaldas Beržininkaitis – apie iškovotą LKF trofėjų, darbą „Žalgiryje”, „Zanavyko” komandą ir Šakių rajono krepšinį

Buvęs Šakių „Zanavyko” krepšininkas – Evaldas Beržininkaitis sekmadienį kartu su Kauno „Žalgirio” komanda iškovojo Lietuvos krepšinio federacijos taurę. Lietuvos čempionų gretose treneriu skautu dirbantis iš Liepalotų kilęs kraštietis sutiko pasidalinti savo mintimis tiek apie iškovotą titulą, savo darbą, tiek apie Zanavyko” komandą ir Šakių rajono krepšinį bei ateities tikslus.
 

- Sekmadienį kartu su Žalgirio” komanda iškovojote Lietuvos krepšinio federacijos taurę. Ką asmeniškai šis trofėjus reiškia?

 

– Visų pirma, ši iškovota taurė yra mūsų darbo įvertinimas. Pergalė parodo, kad dirbame teisinga linkme. Su šia komanda, kurią palaikau nuo mažų dienų, kurioje visada svajojau dirbti, tiek praėjusį sezoną iškovojau LKL žiedus, tiek šį LKF taurę, tai yra labai smagu.

 

- Tai galime sakyti, kad tai yra vaikystės svajonės išsipildymas?

 

– Taip, iš tikrųjų taip ir yra. Iki septintos klasės svajojau dirbti policininku, o nuo tada kiekvieną dieną galvojau tik apie krepšinį.

 

- Ką reiškia dirbti kartu su Žalgirio” komandos vyriausiuoju treneriu Gintaru Krapiku ir legendiniu Lietuvos krepšininku Šarūnu Jasikevičiumi?

 

– Man vien jau buvimas prie tokių žmonių, kurie yra Europos mastu išsikovoję vardą, yra didžiulė patirtis. Matau, kaip jie dirba treniruotėse, kadangi pats jose dalyvauju ir kaip rungtynių metu jie reaguoja į kiekvieną situaciją. Tai be abejo man yra aukštas lygis ir kuo ilgiau čia dirbu, tuo daugiau suprantu, taip pat aš kartu su jais tobulėju.

 

- Tai gal tada ateityje išvysime ir vyriausiojo trenerio poste?

 

– Yra toks posakis, kad trenerio skauto darbas yra tiesioginis kelias į vyriausiojo trenerio postą. Tikiuosi, kad ateityje taip ir įvyks.

 

- Kokie yra didžiausi skirtumai tarp darbo su Lietuvos jaunimo rinktinėmis ir Žalgirio” komanda?

 

– Jaunimas yra jaunimas. Skiriasi meistriškumas, kadangi čia jau yra profesionalai, kurie yra matę ir šilto, ir šalto. Žinoma, pas mus ir dabar yra jaunimo ir patyrusių žaidėjų derinys, tačiau jau profesionaliame lygyje. Labiau skiriasi medicinos aprūpinimas, priežiūra, patys žaidėjai yra labiau imlesni. Jaunimui dažnai reikia kartoti tuos pačius nurodymus, tuo tarpu čia užtenka pasakyti vieną kartą.

 

- Kaip atrodo įprasta darbo diena?

 

– Kartais darbo diena užtrunka ištisą parą. Būna net ir taip, kad grįžti vakare namo, pradedi dirbti prie kompiuterio ir matai, kaip kaimynų languose išsijungia šviesos, vėliau jau ryte kaip jos vėl užsidega, o tu vis dar dirbi. Savo darbą pradedu dar savaitės pradžioje, tada išrenku varžovų 3-4 rungtynių vaizdo įrašus, peržiūriu juos ir su specialia Eurolygos programa apdoroju: išsirenku kiekvieną jų puolimo, gynybos elementą, ką kiekvienas žaidėjas geba, ar jis meta, veržiasi ir po to viską susisteminu bei informaciją perduodu treneriams ir žaidėjams. Nors 3-4 rungtynės trunka maždaug 6 valandas, aš padarau tik 12 minučių trukmės filmuką, kuriame būna išrinkta svarbiausia informacija ir yra parodoma žaidėjams dieną prieš rungtynes. Tada treneriai jau turi visą informaciją, yra atitinkamai parenkama, kaip mes žaisime prieš varžovus.

 

- Anksčiau rungtyniavai Zanavyko” klube, kodėl vis dėlto nutarei pasukti trenerio skauto keliu?

 

– Viskas įvyko natūraliai. Seniai žinojau, kad noriu, visų pirma, tapti krepšininku, žaisti kuo aukštesniame lygyje, tačiau ateina laikas, kai turi pasverti, ar turi tam pakankamai perspektyvų, kadangi tuo metu baigėsi ir mano studijos. Manau, kad aukščiausias lygis, kuriame galėjau tęsti savo krepšininko karjerą, buvo Šakių Zanavykas”, tačiau visada turėjau didesnes ambicijas, o Žalgiris” būna viena iš svajonių. Pasirinkau ten, kur yra didžiulės perspektyvos, pradėjau trenerio skauto darbą ir kelerių metų bėgyje iš pradžių gavau pasiūlymą dirbti su Kauno Žalgirio” dubleriais, o po to ir su pagrindine komanda.

 

Ar domiesi, kaip sekasi Zanavyko” komandai?

 

– Be abejo, visada pažiūriu kiekvienas rungtynes, nors gyvai pamatyti galimybės neturėjau. Šitos suburtos komandos ir trenerį, ir daugumą žaidėjų gerai pažįstu, tai įdomu, kaip sekasi, taip pat komandoje yra ir tokių krepšininkų, kurie atėjo į Šakių klubą iš Lietuvos krepšinio lygos (LKL). Tikrai jiems nuoširdžiai linkiu šiais metais tapti NKL čempionais.

 

- Ko labiausiai trūksta šiuo metu Šakių rajono krepšiniui?

 

– Šiuo metu yra daug diskusijų, kad komandoje mažai rungtyniauja vietinių krepšininkų ir, žinoma, kad būtų smagu jei jų būtų kuo daugiau. Nenoriu kažko blogo sakyti apie trenerius, kurie dirba su jaunimu, bet šiuo metu yra labai didžiulė pauzė, kai nėra atitinkančių lygį žaidėjų. Jaunimui reikėtų tvirtesnės rankos, trenerio, kuris domisi naujovėmis, įdiegti svarbiausias šiuolaikinio krepšinio subtilybes, kurias jie galėtų panaudoti ateityje.

 

- Kokie šiuo metu yra artimiausi tikslai?

 

– Kadangi jau vieną titulą iškovojome, o Eurolygoje vis dar turime galimybių patekti į TOP8, tai norėtųsi, kuo daugiau iškovoti pergalių, kuo toliau nueiti ir, žinoma, antrą kartą iškovoti LKL čempionato aukso žiedus.

 

- Ką norėtum perduoti visiems Šakių Zanavyko” ekipos gerbėjams?

 

– Visiems Šakių Zanavyko” klubo gerbėjams norėčiau perduoti, kad būtų kantrūs net ir tada, kai komandai nesiseka, ją palaikytų. Žinau, kaip tai yra svarbu komandai, kadangi yra didžiulis skirtumas, kai matai tuščias kėdes ir tada, kai yra susirinkę gerbėjai, kurie ploja ir palaiko, tai yra kaip gerų emocijų pliūpsnis. Norėčiau, kad žiūrovai tai suteiktų savo komandai ir tikėtų ja.

 
 

Contact form

Šios dienos vardadieniai