2018-06-18, pirmadienis, 04:29.     Šiandien Šakiuose saulė teka 04:41, leidžiasi 21:56, dienos ilgumas 17:15.

Kai dykuma puola žmogų

2018-01-14, paskelbė Nuomonės ir aktualijos
Kai dykuma puola žmogų

Per pastaruosius dvidešimt metų ryškiai padaugėjo kenčiančių nuo dykumėjimo šalių. Dėl to kaltas ne tik globalinis atšilimas, bet ir netinkamas žemės naudojimas. „Vyrauja tokia nuomonė, kad dykumos ir smėlio kopos puola laukus ir kaimus. Tačiau iš esmės yra ne taip,“ – sako Berno universiteto mokslinis bendradarbis Gudrun Schwilch. Jungtinių Tautų Organizacijos kovos su dykumėjimu konvensijoje terminas “dykumėjimas” reiškia žemės degradaciją sausringose, pusiau sausringose ir visiškai sausose (išdžiuvusiose) teritorijose. Šiems regionams tenka 40% planetos paviršiaus. Konvensijoje sakoma, kad dykumėjimo procesas įgavo grėsmingus užmojus. Šalių, kurios artimiausiu metu bus paliestos dykumėjimo proceso, skaičius išaugo iki 168, tuo tarpu 1990 metais jų buvo 110. Dykumėjimo poveikį pajus 850 mln. žmonių.

 

Miškų iškirtimas, intensyvi žemdirbystė, per didelė ganyklų ekspotacija, netinkami drėkinimo metodai neišvengiamai veda į žemės degradaciją. O vanduo ir vėjas bei ekstremalūs gamtos reiškiniai šį procesą dar labiau pagreitina. Viso to rezultatas – maistinių medžiagų sumažėjimas dirvožemyje ir derlingojo sluoksnio išnykimas. Kasmet mes prarandame 120 tūkstančių kvadratinių kilometrų derlingos žemės, kuri plotu prilygsta trims Šveicarijoms ir galėtų išauginti 20 mln.tonų grūdų. Labiausiai nukentėjo tie regionai, kur žemė intensyviai eksplotuojama ir kur klimato kaitos poveikis itin ryškus. Prie tokių regionų galima priskirti Kiniją ir Indiją, mažiau išsivysčiusias Afrikos ir Pietų Amerikos šalis. Dirvos degradacija Afrikoje apėmė jau du trečdalius žemdirbystei tinkamų žemių. Kita vertus, dykumėjimo proceso negalima sieti vien tik su mažiau išsivysčiusiomis šalimis. Berno universiteto tyrimai rodo, kad dykumėjimo procesas yra apėmęs visą Viduržemio jūros regioną. Ypač jis skausmingas Ispanijai, kuri su šia problema susiduria jau nuo praėjusio amžiaus septyniasdešimtųjų metų. Net Šveicarija – drėgnas regionas – neturi imuniteto prieš šį reiškinį, nes dirvožemio degradacija pretenduoja tapti visuotinu reiškiniu.

 

2007 metais pradėta afrikiečių iniciatyva „Didžioji Žalioji Siena“ (Grande Muraille Verte), kurios esmė – pasodinti 15 kilometrų pločio ir 7100 kilometrų ilgio miško juostą. Šis didžiulis miško masyvas bus drėkinamas surenkamu lietaus ir dirbtinių ežerų vandeniu. Manoma, kad pasodinta medžių siena ne tik sulaikys Sacharos dykumos plitimą, bet ir sumažins šiame regione anglies dvideginio koncentraciją. Projekte dalyvauja vienuolika Afrikos valstybių: Senegalas, Mauritanija, Burkina Fasas, Malis, Nigerija, Nigeris, Čadas, Sudanas, Eritrėja, Etiopija ir Džibutis. Iniciatyvą palaiko JTO ir Pasaulio bankas, projekto realizavimui skyręs 1,8 mlrd. dolerių. Bene sparčiausiai projektas vystomas Senegale. Čia jau pasodinta 12 mln. medžių. Panašios iniciatyvos vystomos ir kitose šalyse bei pasaulio regionuose – Kinijoje, Brazilijoje, Šiaurės Amerikoje, Indijoje, Australijoje.

 

Nors dirvos degradacija yra lokalus reiškinys, tačiau jis kelia planetos masto pasekmes. Ir ne vien ekologijos ir klimato požiūriu (didėja CO2 atmosferoje), bet ir socialiniu-ekonominiu. Maisto produktų gamybos sumažėjimasišprovokuoja konfliktus ir žmonių migraciją. Pavyzdžiui, vien tikMeksikoje kasmet 700-900 tūkstančių žmonių palieka išdžiuvusias žemes ir keliasi į kitus regionus, dažniausiai į JAV. Didžiosios Britanijos žinių tarnyba BBC netgi įžvelgia ryšį tarp dykumėjimo ir terorizmo buvusiose Sahelio šalyse (Mauritanijoje, Senegale, Gvinėjoje, Malyje, Burkina Faso, Nigerijoje, Čade, Kamerūne, Sudane). Tenykštis neturtas siejamas su karščiu, sausromis, maisto produktų ir vandens trūkumu, puikiausia dirva ekstremizmo sustiprėjimui. Mokėti už dykumėjimo pasekmes reikės pasaulio ekonomikai. JTO Konvencijoje apie dykumėjimo ekonominę žalą sakoma, kad dirvožemio degradacija kasmet vėjais paleis nuo 3 iki 5 % pasaulio žemės ūkio BVP (apie 64 mlrd. dol.). Atskirose šalyse tas procentas varijuoja – Paragvajuje siekia 6,6%, Burkina Faso – 9%, Gvatemaloje – 24%.

 

JTO iniciatyva nuo 1994 metų kasmet birželio 17 dieną minima Pasaulinė kovos su dykumėjimu ir sausra diena. Šios dienos tikslas – informuoti visuomenę apie sausros ir vandens trūkumo problemas.

 

                                                                                                                                        agroexpresas.lt

 
 

Contact form

Šios dienos vardadieniai

Apklausa

Ar kada nors esate pareigūnams siūlę kyšį?